Warning: Creating default object from empty value in /home/skdnsod/domains/ekosodyba.lt/public_html/krunai/wpmu-settings.php on line 45
Metraštis – Sodžius Krunai

Pradžioje vadinomės Ąžuolynu. Esame bendraminčiai, kuriuos suvedė stiprus noras savo rankomis susikurti žaliuosius namus ir harmoningai gyventi su gamta bei aplinkiniais žmonėmis. Į Krunus mus atvedė žemė, nes iš pat pradžių nieko daugiau ir nebuvo – tik žemė ir du žmonės, kurie ryžosi ją pirkti, nors pinigų tam dar neturėjo… Kai atėjo laikas mokėti avansą, atsirado dar trys bendraminčiai, kurie avansą sumokėjo. O kai atėjo laikas pirkti visą žemę, atsirado ir visi kiti trūkstami žmonės. Dabar ir patys stebimės, kaip viskas sklandžiai ėjosi. Iš tikrųjų tokiam žingsniui pirmiausia didelio noro reikia, ryžto ir drąsos įgyvendinti viziją, priartinančią žmogų prie gamtos. Todėl norėtųsi padrąsinti ir kitus.

Prieš perkant žemę neapsieita be gerai apgalvotos strategijos. 2003 metais ieškojome vietos netoli miesto (40-50 km), ne toliau nei 10 km nuo pagrindinio kelio, kad būtų nesunkiai pasiekiama miesto žmonėms, taip pat kad būtų užtektinai žemės 50 sodyboms kurti (vienai šeimai skiriant 1-3 ha, taip pat įskaičiuojant bendriems reikalams skirtą gyvenvietės plotą). Žiūrėjom, kad arti nebūtų rekreacinių zonų, triukšmo. Nebuvo svarbu rasti ypatingai gražią vietą, juk bus galima ją atkurti ir sutvarkyti. Iš karto nupirkti visą žemę buvo labai sunku, todėl ieškojome kad ir mažesnio žemės sklypo, bet su galimybe plėstis. 2004 metų vasarą įsigijome pirmuosius 19 ha žemės ir 19 ha miško.

2005 metais nusipirkome seną sodybą, kurioje kūrėme bendruomenės erdvę. 40 senų obelų sulaukė naujų šeimininkų. Kai prisirpo obuoliai, jų buvo tokia gausybė, kad obelys, neišlaikiusios svorio, ėmė skilti pusiau. Jų derlius buvo dovana mums – kad sugrįžome, džiaugėmės ir įvertinom. Kad būtų galima atsigaivinti po talkų, rudeniop iškasėme kūdrą.

2005-2007 metais išardėme rąstinės-mūrinės trobos sienas, gautomis silikatinėmis plytomis išklojome užpelkėjusį įvažiavimą į mūsų sodžių. Išrinkome klėtį ir trobą, surūšiavome ir nuvalėme rąstus, išvežėme kalnus šiukšlių, taip pat ir stogų šiferį, išvalėme šulinį. Nuardėme kluono sugriuvusį pamatą, pastatėme trobą, skiedromis uždengėme stogą. Gyvenome su visais patogumais: įsirengėme lauko virtuvę, kompostuojantį lauko tualetą, vagonėlį nakvojimui. Kelis kartus per dieną, vėl pasijutę vaikais, turškėmės maloniai vėsiame kūdros vandenyje. Audronis iki pat pirmųjų šalčių gyveno sodyboje, tad kada beatvažiuotum, buvai sutiktas „šeimininko“.

Taip pat šiais metais tapome GEN Europe tinklo nariais.

2008 metais dėl susiklosčiusių aplinkybių praradome bendruomenės sodybą.
Susitikimus perkėlėme į pastatytą pavėsinę naujai kuriamoje bendruomenės erdvėje.

Vasarą įvyko pirmoji didelė šventė Krunuose – Neringos ir Lino vestuvės.

2009 metai. Kuriamose giminės sodybose įvyko dvejos vestuvės. Šventėme tradiciškai: linksmai, be alkoholio, vegetariškai, su liaudies dainomis ir šokiais. Šventės suvienijo – tapome artimesni, apsijungė giminės.

Vasarą įvyko tai, ką vadiname mokyklos pradžia – mūsų ir mūsų vaikų. Vyko praregėjimo stovykla, kurioje lavinome vidinį ir išorinį regėjimą, mintijome apie Visatą, žmogaus būties paskirtį, dalinomės įžvalgomis.

2010-2011 buvo aktyvūs įsikūrimo ir bendruomenės vizijos gryninimo metai. Susitikimų, jausmų, diskusijų, talkų, statybų – visko būta daug.

Daug aptarinėjome tai, kaip atpažinti ir priimti į bendruomenę tuos, kurių širdyje gyvas noras kurti ir gyventi darnoje su gamta, o ne tik “ekologiškai”. Buvom ryžtingi ir įtarūs. Vėl ir vėl mokėmės iš klaidų. Kai kurie atėję nepasiliko… Visgi sodžius pasipildė keliomis naujomis šeimomis. Tuo labai džiaugiamės. Nusprendėme, jog geriau laimingas sodžius nei griežtomis dogmomis suvaržytas, nelaimingas… Vis dar esame už ekologiją, tačiau tokią, kuri padaro žmones laimingus, o ne veidmainius.

Daug kalbėjome apie elektros žalą ir teikiamą komfortą, be kurio nenorime gyventi. Manėme, jog pajėgsime be elektros, nors dar net nesame bandę. Negalėjome sau leisti net pagalvoti apie elektrą. Diskusijų nebuvo, tik valingi pareiškimai prieš. Pasimokėme. Sodžiuje elektrą įsivedė viena šeima, prasitarė, jog nori dar kelios. Nusprendėme, jog kiekviena šeima bus pati atsakinga už elektros naudojimą bei su tuo susijusius padarinius.

Daug mintijome apie įsikūrimą: sklypo apsodinimą, gamtai draugiškų ir šiltų namų statybą. Daug ir dirbome. Pradėti statyti 3 namai, tęsiama jau esamų namų statyba. Viena šeima pastatė jurtą, dar atkeliavo vienas namelis ant ratų. Iškasti keli nauji šuliniai ir net 5 tvenkiniai! Prasiplėtėme: įsigijome papildomai keletą hektarų žemės.

Daug bendravome. Susitikdavome dažnai. Tradiciškai 2010 ir 2011 metais vyko vasaros gerosios patirties stovyklos. 2011 metais susitikimus rengėme ir naujame bendruomenės sklype ant kalnelio.

2012 metai išskirtiniai tuo, jog jau tampame Krunų sodžiaus gyventojais, nebe vasarotojais – viena bendruomenės šeima jau įsikėlė gyventi į Krunus pastoviai! (dar viena šeima Krunuose keletą dienų praleido ir žiemą). Įsikūrimas giminės sodyboje kol kas visiems gyventojams užtruko ilgiau nei planuota. Tačiau einant gyventi kartu su gamta ir bendraminčiais, statybos ir įsikūrimas vyksta kitokiu ritmu. Neįvertinome to. Kita vertus, ilgėlesnis įsikūrimo laikas – tai ir geresnis prisitaikymas, savęs supratimas, minčių tėkmės pasikeitimas… Pastebėkite, kai persodinate jauną medelį iš miško ar pavėjingos vietos į atvirą lauką – dažniausiai pirmus kelis metus jis visai nepaauga, tačiau pastebimai sutvirtėja. O jau tuomet… Jei šaknys tvirtos tai ir kamienas stiprus ir vaisiai džiugesio teikiantys. Kad ir iš pirmo žvilgsnio sunkus Krunų kelias, tačiau jame vis daugiau džiugesio atsiranda. O džiaugsmo šiais metais įpūtė ir kelių naujų šeimų pasirinkimas gyventi Krunų sodžiuje. Ir vaikų susiėjimuose pastebimai padaugėjo:) (beje, pyragų taip pat:)
2012 statistika: įsigijome kelis hektarus žemės, pradėtas statyti dar vienas šiaudinis namas, iškasti du nauji šuliniai, vienas (didelis) tvenkinys, atvažiavo 2 nameliai ant ratų, apsilankė daug svečių (net ir iš JAV).

2013-2014 – veiklos savose sodybose metai. 2013 metais buvo neįprastai ilgas ruduo (tik sausio vidury pasirodė tikra žiema) – kas galėjo, išnaudojo laiką sodinimui, aplinkos gražinimui, statyboms (pradėjo kilti 4 namai, atsirado vagonėlių, laikinų namelių), gerbūviui. 2014 metais ruduo buvo mažai lietingas ir kiek trumpesnis, tačiau taip pat labai palankus tiek sodinimams, tiek statyboms: net trys šeimos spėjo suręsti namų karkasus bei gegnes, o vienas namas iki žiemos spėjo palįsti ir po stogu. Rudenį dar viena šeima atsikraustė į Krunus nuolatiniam gyvenimui. Vasarą sulaukėm daug ir įvairių svečių – tų, kurie tik apsidairė, paklausinėjo, tų, kurie pradėjo galvoti apie gyvenimą gamtoje ar kurti giminės sodybą ir tų, kurie nusprendė kurtis. Beje, pagausėjo ir besikuriančių kruniečių šeimos, daugiau sodiečių pradėjo lankytis, buvoti bei kurtis ir žiemą.

2015-2016 metais sodybiečiai toliau “suka lizdus” Krunuose. Užbaigti ar įrenginėjami, tačiau jau gyvenami namai – 7. Taip pat yra vienas apšiltintas namelis ant ratų (gyvenamas žiemą), 3 neapšiltinti, jurta. Tęsiama 2 namų statyba. Jau yra 14 tvenkinių, geriamas vanduo iš 6 šulinių ir kelių gręžinių. Į Krunus atsikėlė gyventi dar trejos šeimos. Yra pastatytų, tačiau negyvenamų namų, pradėtų statyti ir netęsiamų… Margas besikuriančių gyvenimas. Kartais ne taip paprasta iš miesto į kaimą. Mūsų patirtis rodo, jog nuo žemės įsigijimo iki įsikėlimo gyventi užtrunka 3 – 8 ir daugiau metų. Tačiau, kai tikslas yra, viskas įmanoma.

Per šiuos metus mūsų gretos nepasipildė naujom šeimom, nors apsilankiusių ir besidominčių buvo atsiradę. Kas apsigalvojo, kam pasikeitė aplinkybės.

Smagu, jog bendruomenės nariai, patys, savo lėšomis taip pagerino vieno kelio ruožą (apie 1 km), kad į kaimą galima privažiuoti visais metų laikais neužklimpus. Tai rodo, jog žmonių grupė, turinti net ir didelį tikslą, gali nesunkiai jį pasiekti. Kita vertus kitais klausimais, pavyzdžiui, kaip turėtų toliau vystytis bendruomenė, dar nepriėjome vieningos nuomonės. Tačiau gal jos ir neturi būti?