Mus vienijantis troškimas

Esame įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonės, dauguma – jaunos šeimos, kurias vienija bendra svajonė – kurtis gamtos prieglobstyje, giminės sodybų sodžiuje.

Sodžius pradėtas kurti pagal V. Megre Anastasijos knygose išdėstytas idėjas. Daugelis šeimų buvo įkvėptos kurtis taip, kad būtų atgaivintos ir sukurtos naujos džiaugsmingo bendruomeninio gyvenimo tradicijos. Lietuviai vis dar mena gyvenimą sodybose (dažnas lietuvis turi tėvus arba senelius, kurie gyvena kaime). Visgi giminės sodybų sodžiaus samprata daug gilesnė. Mes ne tik norime gyventi ekologiškai ir gamtos prieglosbtyje, bet tikime, kad toks gyvenimo būdas leidžia žmogui prisiminti tikrąją savo paskirtį ir ją išpildyti. Nors savo sodžių dažnai vadiname ekosodyba ar ekokaimu (kad kitiems būtų lengviau suprasti), ekologiją suvokiame ne tik kaip šiukšlių rūšiavimą ar tam tikrų eko produktų pirkimą, bet ir vartotojiškumo mažinimą, darnų santykį su gamta, į kurią gyventi ateiname. Puoselėjame šias vertybes ir norime perduoti jas savo vaikams.

Tikime, kad Krunų sodžius pamažu tampa gyvenimo būdo pavyzdžiu ir alternatyva žmonėms, suvokiantiems dabartinę Žemės situaciją ir norintiems inicijuoti ilgalaikius harmoningus pokyčius.

Krunų kaimo bendruomenė

Jonas, Indrė ir Markas

Jonas, Indrė ir Markas

Mieste niekada nesijautėm laisvi. Apsupti žmonių likom vieniši… Kaukiančios mašinos, ligoti ir pavargę žmonės, viltys dirbti, kad uždirbtum – kažkur giliai viduje skaudėdavo… Ilgesys su vėju atnešdavo močiutės duonos kvapą, spalvotų pievų vaizdus, upės gelmių vėsą… Taip norėdavosi visa tai vėl bent paliesti!

Miesto troškulys mums liko svetimas. Širdys renkasi kitokį kelią!

Norim buti didelės ir vieningos šeimos dalimi!!! Dalintis patirtimi, mokytis, gyventi dvasiškai arti vieni kitų. Pažinti, suprasti, mylėti žmones tokius, kokie jie yra.

Anastasijos mintis įgyvendinti savo kasdienybėje.

Išlaisvinti idėją nuo materijos, atsiduoti laisvei, kurti rojų gamtoje ir kartu su ja!

Indrės puslapis »

 

Justė ir Karolis

Justė ir Karolis

Gera turėti erdvės, vaikščioti basomis, maudytis kūdroje. Gyvenimas gamtos prieglobstyje kitoks – tikresnis. Puiku išeiti pasivaikščioti kada panorėjus, aktyviai leisti laiką lauke, dirbant kasdienius darbus, ir matyti jų rezultatus. Gamta graži visais metų laikais, kurie savaip įkvepia ir apdovanoja. Per gamtos tikrumą gali prisiliesti prie to, kas iš tiesų esame ir visada buvome. Gera taip gyventi!

 

Algis ir Neringa

Algis ir Neringa

Gimėme ir augome mieste. Gamta visad buvo šalia. Buvome auklėjami taip, kad jautėmės jos dalimi. Tad kai pradėjome mąstyti apie savo namus, savo šeimą, tapo aišku, kad norime gyventi gamtos prieglobstyje. Ypač aiškią gyvenimo kryptį įgavome perskaitę Anastasijos knygas. Užsidegėme noru gyventi ne šiaip gamtoje, o bendruomenėje su tam tikra kultūra. Ieškojome tokios bendruomenės ir ją radome. Įsiliejome į ją ir ją kuriame. Dabar Krunai tapo mūsų namais. Ne tik turime savo rankomis pasistatytą namelį. Supratome, kad namai yra daug daugiau – tai visa gyvoji erdvė giminės sodyboje. Tokie namai yra erdvūs, nuolat atsinaujinantys ir klestintys. Gera žinoti, kad kuriame prasmingą ateitį kelioms kartoms į priekį.

Neringos puslapis »

 

Neringa ir Linas

Neringa ir Linas

Į Krunus atėjome augti – tobulinti savo kūną, sielą, tobulinti aplinką ir pasaulį, auginti suvokimą apie save ir Visatą.

Į Krunus atėjome mažėti – atsisakyti nereikalingų, sunkių įsitikinimų, požiūrių, tapti vaikais, švariais, paprastais žmonėmis. Paprastais visaverčiais žmonėmis.

Į Krunus atėjome gyventi – išties Gyventi, būti savo gyvenimo šeimininkais, išpildyti savo gyvenimo svajonę, gyventi ir kurti kartu su Visata.

Neringos puslapis »

 

Indrė, Maksimas, Kornėjus ir Adomas

Indrė, Maksimas, Kornėjus ir Adomas

Gyvenom kaip dauguma, įprastuose rėmuose – darbai, namai, tada – vaikai… Tik kartais pavykdavo prisiminti ir surasti truputėlį laiko tam, kas kažkada mus ir suvedė kartu – savo Tikrojo Kelio paieškoms. Buitis įsuka į savo karuselę, ir ateina laikas, kai arba susitaikai ir priimi kasdieną pasikartojančių slegiančių įvykių seką, arba pamatai, kad visa tai netikra ir supranti: toliau taip gyventi nebenori…

Ir vaikams norisi duoti tai, kas geriausia: ir švarią gamtą, ir natūralų maistą, gerus įspūdžius. Atėjo laikas, ir tiesiog privalėjom pradėti keisti savo gyvenimą ir keistis patys.

Pradėjom žvalgytis sodybos, pirmiausia galvodami apie sveiką maistą ir grynesnį orą. Iš pradžių net negalėjom įsivaizduoti, kad galiausiai atrasime ne tik jaukų žemės gabaliuką sodui – bet ir patį svarbiausią dalyką – bendraminčių, draugų bendruomenę. Atradę Krunus suvokėme, kad prieš mus atsivėrė tartum kitas išmatavimas, pilnas naujų galimybių. O juk pagal „įprastą“ gyvenimo modelį buvo likę turbūt tik dirbti-pirkti-kartą per metus atostogauti-mirti. Buvo – bet mes patys sau suteikėme laisvę vidumi atsiplėšti nuo tokio primesto kelio, vedančio kur reikia ne mums.

Jaučiame didelę prasmę ir džiaugsmą savo giminės sodybos kūrime. Nusimato dar daugybė darbų ir įvykių. Tikimės savo veiksmais pakeisti į gerąją pusę ne tik savo ar savo giminės gyvenimą, bet nors dalele prisidėti prie geresnio pasaulio kūrimo.

Indrės puslapis »

 

Kristina ir Adelė

Kristina ir Adelė

Į Krunus atėjom širdies balsui vedant. Branginam idėją, savąjį Žemės lopinėlį ir žmones, čia esančius. Auginam sodą ir augam kartu. Džiaugiamės kūryba ir atsiveriančiomis galimybėmis!

Kristinos puslapis »

 

Dovilė, Raimondas ir Sibilė

Dovilė, Raimondas ir Sibilė

Ilgą laiką gyvenome ankštame vieno kambario bute. Vietos turėjome tik patiems reikalingiausiems daiktams. Laikui bėgant pastebėjome, kad įvairių daiktų, kurie paprastai laikomi būtinybe, neturėjimas mus daro tik laimingesnius. Todėl šiandien buities paprastumas mums yra vertybė.

Įsigiję žemės sklypą Krunuose, mes nesiekėme tapti jos savininkais. Tikime, kad tai, ką žmonės vadina nuosavybe, yra tik laikina teisė rūpintis ir tausoti žemės lopinėlį.

Kodėl Krunai? Todėl, kad čia graži gamta ir pakenčiami kaimynai 😁

 

Giedrė ir Šarūnas

Giedrė ir Šarūnas

Šviesu gyventi kuomet išmoksti tekėti. Viltys, lūkesčiai, ambicijos, pasiryžimai tolsta ir blanksta it migla laukuos. Lieka dėkingumas už čia ir dabar.

Čia ir dabar mes mokomės, alsuojam pilna krūtine, mėgaujamės patyrimu, kurį mes patys sau surengėme.
Gyventi gera!
Šiandien tu čia. Ryt gal čia ir čia. Poryt – visur. Nes „ten“ nebeliko. Kaip ir „kada“. Scenarijaus žinoti nebereikia, nes visad žinai, kad esi pačiam geriausiam šio gyvenimo taške.

Visad svajojom padėti Žemei ir jos žmonėms. Buvo laikai, kai to patys dar nežinojom. Bet svajonės visad suranda mus. Tad čia ir dabar darome tai, ką svajojame. Ir esame savo Keliu. Jis mus atvedė į Krunus.

Esam du paukščiai, kylantys į Dangų. Atskridę čia kuriam jaukius namus visiems. Gera sklęsti Dangumi, tada norisi su visais pasidalinti. Juk mes turim sparnus, kodėl vis dar vaikštom žeme?! Kodėl neišskleidžiam sparnų? Kodėl nepakylam? Mes dalinamės su Meile iš Širdies į Širdį, iš Sielos į Sielą.

Nuoširdžiai džiūgaujam sutikę šviesias ir drąsias širdis, stiprias ir patyrusias sielas. Matom, koks nuostabus Žiedas Skleidžiasi!

Palaiminti esam! Palaiminti visi, einantys Keliu, kuriuo esam patys!

Giedrės ir Šarūno puslapis »

 

Ir kiti!

Su mumis galite susisiekti el. paštu: info (eta) krunai.lt