Šeštadienį apie pietus išvykome į Vėjų slėnį. Veiklų susiradome pagal nuotaiką: vyko žongliravimo pamokos, paskui aktyvieji kruniečiai žaidė tinklinį (visus tris kartus Krunų komanda laimėjo!). Kai kurie maudėmės miško vidury telkšančiame ežere, tiesiog gėrėjomės pašnekesiu gryname ore. Vakare prasidėjo paskaitos. Kas klausė, kas nepaisydami lietaus žaidė tinklinį, o paskui išvažiavom namo.

 

Sekmadienis buvo tikra svečių diena. Sulaukėme draugų, kurie jau senokai norėjo apsilankyti Krunuose. Popiet suėjome ant kalnelio bendruomenės sklype. Vaišinomės, šnekėjomės, o vėliau apėjome Krunus, apžiūrėjome kylančius namus. Išlydėję svečius vėl grįžome ant kalnelio vakaroti. Regis, gamta norėjo apdovanoti grožiu: kilo tirštas rūkas, vėliau – įsižiebus žvaigždėms – spindėjo mėnulis. Skaitėme „Anastą“ prie laužo šviesos. Buvo taip gera, kad niekur nesinorėjo eiti. Visgi apie vidurnaktį palikom kalnelį.

 

Pirmadienio popietę neplanuotai susirinkome pas Algį ir Neringą. Vaikai tapė, didesnieji piešė mandalas. Neringos mama Aušra dalinosi šokio judesio laisve. Vakarėjant susirinkome ant kalnelio dainų vakarui. Linas atsinešė gitarą. Dainavom daug. Plačia širdim. Sau ir medžiams. Buvo smagu! Saulei leidžiantis kilo rūkas, skaistus mėnulio vėl veidas žiūrėjo, kaip kuriam ugnį, skaitom ir šnekučiuojamės.
Gerų akimirkų buvo daug. Stovykla baigiasi, gyvenimas tęsiasi.

senbuviams, naujokams, bendraminčiams

Teminės popietės – Vakaronės su dainomis ir vaišėmis – „Anastos“ skaitiniai.

Stovyklos pradžia – penktadienio popietė. Pagrindinė veiksmo erdvė – bendruomenės sklypas.

Penktadienis

Pirmasis stovyklos vakaras bendruomenės sklype.

Apie 16 val. Laura moko moteris vilnos vėlimo vingrybių. Vyrai tuo tarpu gali pagražinti aplinką – dalgiais nušienauti žolę, paruošti malkų ugniakurui.

Apie 20 val. bendras vaišių stalas. Skaitome „Anastą“ (Kristinos vertimas!), dalinamės įžvalgomis, dainuojame.

Šeštadienis

Išvyka į „Vėjų slėnį“. Susėdę į kelis automobilius dumiame „pasižmonėti“.

Vakare dalinamės šventės įspūdžiais, skaitome ir aptarinėjame „Anastą“. Kristina pasakoja apie vaistažoles, einame pasivaikščioti po Krunus ir susipažįstame su savo pievų augalais. Taip pat pamintysime, kaip galėtume pagražinti bendruomenės sklypą, ką norėtume jame pasodinti rudenį.

Sekmadienis

Svečių diena. Nuo 16 val. kviečiami draugai ir artimieji, norintys apsilankyti Krunuose, pasivaikščioti po kuriamą kaimą, pasibūti bendraminčių draugijoje. Vaišės suneštinės!

Pasidarysime savitą „poezijos vakarą“ – jei esate kada parašę eilėraščių, dainų, pamąstymų, atsineškite ir pasidalinkite su visais. Jei nedrįstate skaityti patys, paskaitys draugai. Juk čia – gerosios patirties stovykla!

Pirmadienis

Kūrybinis rytas. Žaisminga mankšta. Neringa atsineša popieriaus, pieštukų, kreidelių. Mokomės piešti siela: nuo gamtos kūrinių savęs link. Pabandysime „įvaizdinti“ gamtos stichijas bei savo jausmus, emocijas.

Dėmesio! Gali būti, kad programą koreguosime atsižvelgdami į situaciją, orą bei daugumos poreikį.

Ką atsivežti?

Buitiniai dalykai: jei ketinate nakvoti – palapinę, maisto atsargų, tinkamą aprangą.

Idėjiniai dalykai: savo kūrybos „poezijos vakarui“ (pakraustykite stalčius, ką nors tikrai rasite, o gal dar spėsite sukurti!), taip pat – savo mėgstamų dainų žodžius keletu variantų, kad galėtume padainuoti drauge, užrašus (galėsite pasižymėti pagrindines gydomųjų augalų savybes, taipogi mintis, kilusias vakaronių metu, po Anastos aptarimų.)

Būtų smagu, kad atsilieptumėte, jei ketinate atvykti.

Atsisiųskite šį skelbimą PDF formatu.

Anksčiau užgavėnės buvo švenčiamos kovo mėnesį, tuomet, kai žmonės pajusdavo iš gamtos sklindančią džiaugsmingą prabudimo energiją. Šventė su pertraukomis tęsdavosi visą mėnesį iki lygiadienio. Šventės esmė – susijungimas su kosmosu. Žmonės žinojo, kad Saulė – tai žmonių energija, kad kosmosas reaguoja į energiją, sklindančią iš Žemės. Jie sveikino Saulę po žiemos poilsio, siuntė jai meilės ir švelnios jėgos. Ir Saulė įgydavo energijos sekančiam – pavasario – ciklui. Jeigu per lygiadienį Saulė tokios energijos gauna nepakankamai, įvyksta nepilnas perėjimas į šį ciklą. Kai Saulė ir kiti kosminiai kūnai gauna Žmogaus šilumos, jie pradeda vykdyti savo misiją, ir tai daro sąmoningai, žinodami dėl ko tai reikalinga. O kai Žmogus nesuteikia tokios energijos, jie išlieka pusiau miego būsenoje ir pasimetime, nežinodami, kaip jiems veikti. Per šią šventę žmonės priminė Visatai, kad ją myli. Tai buvo sąmoninga visatinė šventė. Per lygiadienį su mumis sukosi visa Visata!