Gamtos ekosistema uždara - viskas, kas joje atsiranda, čia ir sunaudojama, niekas neišmetama už jos ribų - ji visada švari.

Gamtos ekologinėje sistemoje vienąkart nusistovėjusi pusiausvyra išlieka visam laikui. Gamta pati atsikuria, pati brandina vaisius, pati save prižiūri. Žmogaus reguliuojantis veiksnys jai nereikalingas.

Šiuolaikinė civilizacija kenčia nuo užterštumo (atliekų). Ir viskas dėl to, kad geri, reikalingi daiktai atsirado ne savo vietoje: freonas - ore, trąšos - maiste, nafta - pajūrio smėlyje… Maisto produktus nuimame laukuose, perdirbame, vežame į parduotuves, o atliekas? Argi jas grąžiname ten, kur jie augo?

Kasdien žemėje vis daugėja nešvariųjų vietų. Ir štai todėl ne kur pabėgt nuo nešvarybių, o su jomis susidoroti reikia. Reikia suprasti, kad mes patys nebūtume nelyginant šiukšlės išmesti iš Žemės glėbio. Visi drauge mes privalome apsivalyti nuo to purvo, kurio prinešėme patys.

Kaip bus mūsų sodybose? Turime suprasti, kad viskas, kas pakliuvo į sodybą turi būti sunaudota, o atliekos neišmestos į kitą sistemą. Juk švaru ne ten kur išvalo, o ten, kur nešiukšlina.

Kokie kūriniai gali teikti džiaugsmą visiems?

Į šitą klausimą atsakyti sunku. Vieniems džiaugsmas turėti gerą automobilį, o kiti mašinoms abejingi. Vieni mėgsta gražiai madingai rengtis, o kitiems svarbu patogūs rūbai. Ne veltui sakoma, kad nei dėl skonio, nei dėl spalvos nesiginčijama. Ir vis dėlto galima rasti tokį daiktą, kuris patiktų visiems. Pavyzdžiui, oras, vanduo, gėlės…

Bet visa tai jau sukurta, o dabar kalbame apie bendrą tolimesnę kūrybą.

Teisybė, bet tiek oras, tiek vanduo, tiek augalai, nors jau sukurti, gali būti įvairūs. Žmogus gali užteršti orą dulkėmis, smalkėmis, mirtinomis dujomis, bet gali ir paskleisti ore visokių kvapsnių, aromatų, žiedadulkių. Ir vanduo juk nevienodas. Pavyzdžiui, galima naudoti vandenį, trenkiantį chloru, tačiau galima gerti ir gyvybingą vandenį. Ir iš didžiulės augalų daugybės galima sukurti beformį chaosą, o galima ir nepaprasto grožio gyvąjį paveikslą, džiuginantį akis ir traukte traukiantį į savo prieglobstį.