Birželio pradžioje surengėme praregėjimo stovyklą. Aštrinome regėjimą. Rytais mankštinomės ir turškėmės kūdrose. Kasdien skyrėme laiko stiprinti akims ir bendrauti su pasąmone.

Atradome pilvo šokių ir šilko tapybos magiją.

Vakarais prie ugnies skaitėme 10-ąją Anastasijos knygą. Grojome gitara ir dainavome.

Gavom vėjo, lietaus ir saulės. Grožėjomės žiedais. Sužinojome, jog Krunai prilygsta draustiniui – čia auga Europoje itin retai sutinkamos gegužraibės. Turime jų apsčiai ir net keletą rūšių.

Daug juokėmės.

Bendravome. Su savimi, vieni su kitais, su stichijomis, su paukščiais, medžiais ir žvaigždėms – motina Žeme ir visa Visata.